Turiu viską, bet nesijaučiu laimingas, -a

„Turiu viską: mylinčią šeimą, daug draugų, įdomų ir gerai apmokamą darbą, bet nesijaučiu laimingas, -a.“

Pažįstama frazė? Jei taip, ar atpažįstate save ar savo artimuosius? Jeigu ne, turbūt jums pasisekė. 🍀

Mat ši mintis skamba daugelio labai gerai gyvenančių žmonių galvose. Gera žinia: mes neprivalome tikėti viskuo, ką galvojame. 💡

1️⃣ „Turiu“

Apgailestauju, bet mes ne „turime“, o veikiau „esame atsakingi už“.

Kuo daugiau atsakomybių, tuo našta sunkesnė. Skirtumas tas, kad vieni tą naštą pasirenkame nešti sąmoningai (panašiai kaip Sizifas), o kiti pasiduodame gyvenimo tėkmei.

Taigi, jei norite būti laimingi, prisiimkite atsakomybę už gyvenimo naštas arba „turėkite“ mažiau. Rinktis jums.

2️⃣ „Viskas“

Socialinio kontrakto laikymasis (turėti „viską“) – tai ne individo, o veikiau valstybės laimės sąlyga. Deja, valstybė tėra dar viena organizacija, turinti savo išlikimo tikslus, kurie nebūtinai sutampa su atskirų individų tikslais.

Kas jums yra „viskas“, galite pasakyti tik išbandę viską, kas yra neįmanoma. Pradėkite nuo naujo literatūros žanro ir žiūrėkite, kur tai nuves.

3️⃣ „Mylinti šeima“

Kaip pasakytų Freudas, tarp aistros ir neapykantos yra labai plona linija. Panašiai ir su šeimos nariais. Dažniausiai mes juos (pvz., tėvus, vaikus, antrąsias puses) labai mylime.

Bet kai kada (netgi ir dažnai) nepakenčiame. Pripažinti sau, kad besąlygiška meilė yra labiau idealas, o ne jūsų jausminio pasaulio realybė, yra nelengvas, bet įmanomas psichologinis darbas.

Taigi, jeigu jums rūpi jūsų ir jūsų šeimos gerovė, neneikite savo tamsesnių ar gėdingų minčių. Būkit smalsūs ir stenkitės suprasti save.

4️⃣ „Daug draugų“

Tai, ką jūs vadinate draugais, dažnai tėra geri pažįstami. Žmonės, su kuriais jūs dirbate ir kartais einate po darbo pagerti alaus, nėra draugai. Žmonės, su kuriais einate žaisti teniso ir pasimatuoti, kurio verslas „kietesnis“, irgi nėra draugai.

Draugas yra žmogus, kuriam kai kada galite atsiskleisti labiau negu antrajai pusei. Kurie nuoširdžiai džiaugiasi jūsų pasiekimais. Kurie pirmieji padeda, kai iškyla bėda.

Jeigu norite daugiau tokių žmonių savo gyvenime, būkite atviri, klausykitės, džiaukitės ir padėkite.

5️⃣ „Įdomus darbas“

Dažnai darbus laikome įdomiais, jeigu šie skatina mokytis naujų dalykų ir kurti papildomą vertę sau, klientams, organizacijai ar netgi visuomenei. Susidaro įspūdis: jeigu darbas neatitinka šių kriterijų, šis yra neįdomus.

Iš tiesų darbas nėra nei įdomus, nei neįdomus. Jis – tiesiog darbas, kurio galutinė paskirtis yra užsidirbti ir neišprotėti. Visa kita, ko reikalaujame iš darbo ar darbdavio, – dažnu atveju tėra mūsų asmeninės ambicijos. Tad jeigu atsibodo darbas – tai mūsų, o ne darbdavio problema.

Galite paklausti savęs: o jūs, ar esate įdomūs?

6️⃣ „Gerai apmokamas darbas“

Užtruko, kol supratau, kad visi darbai yra daugiau mažiau „blogai“ apmokami. Mat nesutikau darbdavio, kuris mokėtų daugiau nei kainuoja mūsų brangiausias turtas – laikas. Laikas, kurį daugiausiai praleidžiame prie kompiuterio ar telefonuose, pvz., darbo metu skaitydami tokius post‘us. 😊

Taigi, jeigu praėjus porai mėnesių padidėjusi alga nustoja džiuginti, tai yra labai normali reakcija: pinigų sąskaitoje daugiau, o laiko tiek pat, jeigu ne mažiau. Ypač, jeigu jaučiate pareigą praleisti (arba mokėti) daugiau laiko, tūsindami su žmonėmis, kurių turbūt nepažįstat ir nelabai norit pažinti.

O kokią vertę jūs teikiat laikui?

7️⃣ „Nesijaučiu laimingas, -a“

Pareiga jaustis – tai viena pagrindinių, jeigu ne pagrindinė priežastis, kodėl jaučiamės „nelaimingi“. Nebūk niurzga, nuolat šypsokis, būk atviras feedback‘ui, siūlyk konstruktyvias idėjas – tik maža dalis nerašytų nuostatų, kurių reikalauja darbas šiuolaikinėje komandoje ar apskritai kolektyve.

O kas nutinka, kai neišeina jaustis, kaip aplinkiniams norisi? Neretai nustojame išvis kažką jausti, o su tuo ir nustojame jausti, kada reikia sustoti ir išeiti atostogų, kada reikia pasakyti „ne“ įkyriam vadovui ar kolegai ir pan. Taigi, atminkite, kad nesijausti uber pozityviai geriau negu nejausti nieko.

---

Užbaigdamas noriu palinkėti visiems būti smalsiems ir nesustoti domėtis pasauliu ir klausti: knygų, savęs, artimųjų ar specialistų. Kol esate smalsūs, tol gyvenimas nepraras spalvų. Kaip rašoma viename iš R. Chandlerio detektyvų, „The pursuit of knowledge, brother, is the askin' of many questions“.